Darnos su gamta idėja yra išlikusi mums jau iš protėvių. Gamta man – egzistencinio gyvenimo svarbus komponentas, o medis – tai gyvenimo pilnatvės simbolis. Reflektuojant žmogaus ir gamtos ryšį, gimė…
Iš kūrinio sklinda atpalaiduojanti, užpildanti gamtos syvų banga. Judėjimo dinamika, augimas, atrodo vos girdimas augmenijos šnaresys skleidžia harmoniją ir pasitenkinimą.
Per refleksiją žmogaus ryšio su gamta, radosi šis paveikslas. Paveikslas pulsuoja kaip itin jautrus, atmosferinių vibracijų dažnis, tvyrantis gamtoje. Tokiame gamtos prieglobstyje ir švelnaus vėjo šnarinamų nendrių garsuose, žmogus tarsi…
Pastelinių spalvų gama ir švelnūs potėpiai iš paveikslo skleidžia jaukumą, ramumą, lyg šviesaus sapno prisiminimą. Žvelgiant į kūrinį, norisi tyrinėti, atverti neapžiuopiamą laiko užuolaidą, už kurios galbūt atrasime nepatirtą, slėpiningą…
Vasaros metu spalvos tampa ryškios, o senamiesčio fasadų laiko patina savotiškai žaidžia saulės ir šešėlių žaismą. Mano vizijose susipina Vilniaus architektūros fragmentai su medžių siluetais ir iš paveikslo pasakoja vizualinį…
Tėkmės, visumos refleksijos pasireiškė per šį paveikslą. Jame matyti, kaip Vilniaus miesto fragmentai susijungia su gamtos stichijomis. Tiršti aliejinių dažų sluoksniai ir potėpiai sukuria dinamišką, bet laikui nepavaldžią aurą.
