Paveiksle „Susiliejimas“ griežtesnės geometrinės struktūros susitinka su laisva, ekspresyvia tapybine materija, kurdamos tvarkos ir spontaniškumo dialogą. Linijų tinklas primena žmogaus kuriamas sistemas, o jį apgaubianti organiška faktūra – nuolat kintantį gamtos ir vidinių būsenų pasaulį. Šių skirtingų pradų susiliejimas tampa vientisa erdve, kurioje ribos nyksta, o priešybės ima veikti kaip viena visuma.
Akrilas, aliejus, drobė, 80×60, 2026 m.