Pastelinių spalvų gama ir švelnūs potėpiai iš paveikslo skleidžia jaukumą, ramumą, lyg šviesaus sapno prisiminimą. Žvelgiant į kūrinį, norisi tyrinėti, atverti neapžiuopiamą laiko užuolaidą, už kurios galbūt atrasime nepatirtą, slėpiningą [...]
Vasaros metu spalvos tampa ryškios, o senamiesčio fasadų laiko patina savotiškai žaidžia saulės ir šešėlių žaismą. Mano vizijose susipina Vilniaus architektūros fragmentai su medžių siluetais ir iš paveikslo pasakoja vizualinį [...]
Šis kūrinys yra persmelktas istorijos. Abstraktus stilius tarsi laiko patina ištrina ribas ir Vilniaus architektūra įgauna plastiškas formas. Storas dažų sluoksnis suteikia sodrumo, o pastelinių spalvų puokštė primena švelnią, šiltą [...]
Tėkmės, visumos refleksijos pasireiškė per šį paveikslą. Jame matyti, kaip Vilniaus miesto fragmentai susijungia su gamtos stichijomis. Tiršti aliejinių dažų sluoksniai ir potėpiai sukuria dinamišką, bet laikui nepavaldžią aurą.
Medis – neretai simbolinis įvaizdis. Paveikslas transliuoja pamąstymus apie ryšio tarp žmonių, tarp kontekstų, tarp įvykių sukūrimą. Ekspresyvūs potėpiai alsuoja gyvybingumu, o pastelinių atspalvių medžiai čia simbolizuoja darną.
Kūrybos ir idėjų laukas kaskart randasi begalybė pačių įvairiausių kontekstų, atsiveriančių pavieniais ženklais arba ištisomis jų struktūromis. Kultūriniai etniniai ženklai – tarsi iš praeities laiškai mums. Mūsų protėvių baltų Pasaulio [...]
