Šiame kūrinyje „Vidinė pusiausvyra“ norėjau, kad susitinktų šviesa ir tamsa, trapumas ir jėga, ramybė ir nenutrūkstantis vidinis judėjimas. Persiliejantys spalvų sluoksniai simbolizuoja žmogaus būsenas, kurios keičiasi, susilieja ir palieka savo pėdsakus. Tamsesnes formas sušvelnina rausvi, beveik permatomi tonai, tarsi šviesa, prasiskverbianti pro vidinius šešėlius. Kompozicijos centre pastebima nematoma trauka – vieta, kurioje iš chaoso pamažu gimsta darna. „Vidinė pusiausvyra“ kalba apie gebėjimą priimti savyje skirtingus pradus ir leisti jiems būti vienos visumos dalimi. Tai tylus priminimas, kad pusiausvyra nėra statiška būsena – ji nuolat gali būti kuriama iš naujo.
Akrilas, drobė, 90×110, 2026 m.
