Atmintis neturi aiškių ribų – ji sluoksniuojasi, nyksta ir netikėtai sugrįžta naujais pavidalais. Todėl mano paveiksle organiškos formos jungiasi į savotišką vidinių patirčių žemėlapį, kuriame susitinka tai, kas išliko, ir tai, kas jau tolsta. Intuityviai pasirinktos spalvos ir jų persiliejimai, fragmentai ir netikėti ženklai tampa laiko paliktais pėdsakais. Vienos struktūros išnyra į paviršių, kitos lieka vos nujaučiamos, tarsi atminties gelmėje saugomi prisiminimai. „Atminties topografija“ – tai mano vizualus pasakojimas apie mūsų vidines teritorijas, kuriose praeitis nuolat perkuriama dabartyje.
Akrilas, drobė, 110×90, 2026 m.
