Tapyba yra filosofija. Vizija išsivystė naujoje mano drobėje „Citadelė“. Ji monumentali, iš rūko išnyranti, laiko patina nuspalvinta architektūrinė forma, balansuojanti tarp realybės ir vizijos. Man šios formos atrodo alsuoja organiška, tyliai kvėpuoja gyva energija. Ši vizija artima romano „Citadelė” autoriaus Antoine de Saint-Exupéry apmąstymams, kuriame citadelė suvokiama kaip vidinės tvarkos, atsakomybės ir dvasinės atramos simbolis. Dinamiškai nutekėję dažų sluoksniai tarsi mąstymo trajektorijos, laiko ir patirties ženklai, liudijantys nuolatinį savęs kūrimą ir saugojimą.
