Šiame paveiksle dominuoja apskritimo motyvas, veikiantis kaip vizualinis ir semantinis centras – tarsi tuštumos, atminties ar vidinio žvilgsnio simbolis. Švelnūs rausvi ir pilkšvi tonai kontrastuoja su tamsesniais, sunkesniais fono sluoksniais, kuriančiais įtampą tarp ramybės ir chaoso. Varvantys dažai ir sluoksnių persidengimai pabrėžia procesų bei laiko tėkmės pojūtį. Kūrinys balansuoja tarp meditacinės abstrakcijos ir egzistencinės refleksijos, kviesdamas žiūrovą į kontempliatyvų, į vidų nukreiptą dialogą.
