Paveikslo šviesos ir tamsos sluoksniuose lėtai skleidžiasi šviesos alsavimas – lyg prisiminimas, kad net giliausiame šešėlyje slypi pradžia. Nutekėjusios formos primena pasaulio vietas, kur kyla nerimas, o jautrumas padeda gyti. „Ateinanti šviesa“ neateina staiga – ji sunkiasi, kaupiasi, randa plyšius ir juos paverčia keliu. Tai tylus virsmas iš chaoso į viltį, iš tylos į švelnų atgimimą. Šiame judesyje gimsta taika – kaip kantrus, vidinis apsisprendimas.
