Paveikslas pasižymi subtilia abstrakčia kalba ir meditacine nuotaika. Kompozicija horizontali, tarsi išsiplečianti erdvė, kurioje spalviniai sluoksniai persidengia ir susilieja, kurdami tylų, lėtą ritmą. Faktūrinis paviršius gyvas – potėpiai vietomis tiršti, vietomis ištirpstantys, primenantys gamtos atspindžius vandenyje ar miglotą peizažo fragmentą. Spalvinė gama švelni ir harmoninga: vyrauja rusvi, pilkšvi, melsvi ir rausvi tonai, kurie kuria pusiausvyrą tarp šilumos ir vėsos. Šviesos ir tamsos santykis nėra kontrastingas – jis veikiau minkštas, ramiai pulsuojantis, leidžiantis žiūrovui pasinerti į kontempliaciją.
„Ramybė“ nėra statiška būsena – tai procesas, vidinis nusiraminimas, kylantis iš chaoso sluoksnių. Kūrinys veikia kaip vizualinė pauzė, kviečianti sulėtėti, stebėti ir patirti tylą ne kaip tuštumą, o kaip pilnatvę.
