Tarp šviesos ir šešėlių išnyra sala – ne žemėlapiuose pažymėta vieta, o vidinis kraštovaizdis, kuriame susitinka prisiminimai, nuojautos ir patirtys. Trapios linijos tarsi žmonių likimai susipina į vieną gyvą audinį, o švelnūs spalvų virpesiai kuria jaukumą. Tai erdvė, kurioje laikas sulėtėja, o kiekvienas žvilgsnis atranda vis naują istoriją apie žmogaus kelią į save.
