Prisiminimai paskatino nutapyti šį paveikslą. Jame „Vilniaus bokštų aidas“ miesto architektūra išnyra tarsi iš atminties sluoksnių – atpažįstamos vertikalės persipina su abstrakčiomis spalvų ir faktūrų struktūromis. Bokštai čia tampa ne konkretaus miesto vaizdu, o laiko, istorijos ir žmogaus ryšio su vieta ženklais. Tapybinėje erdvėje Vilnius skamba lyg tolimas aidas – nuolat kintantis, tačiau išsaugantis savo atmintį ir dvasią.
Aliejus, drobė, 80×60, 2026 m.
