Šiame paveiksle atmintis teka lyg vanduo – nešdama laiko nuotrupas, nutylėtus žodžius ir išgyventas akimirkas. Vertikalios formos primena tiltus tarp vakar ir šiandien, tarp to, kas išnyko, ir to, kas…
Tarp šviesos ir šešėlių išnyra sala – ne žemėlapiuose pažymėta vieta, o vidinis kraštovaizdis, kuriame susitinka prisiminimai, nuojautos ir patirtys. Trapios linijos tarsi žmonių likimai susipina į vieną gyvą audinį,…
Paveikslo šviesos ir tamsos sluoksniuose lėtai skleidžiasi šviesos alsavimas – lyg prisiminimas, kad net giliausiame šešėlyje slypi pradžia. Nutekėjusios formos primena pasaulio vietas, kur kyla nerimas, o jautrumas padeda gyti.…
Tapyba yra filosofija. Vizija išsivystė naujoje mano drobėje „Citadelė“. Ji monumentali, iš rūko išnyranti, laiko patina nuspalvinta architektūrinė forma, balansuojanti tarp realybės ir vizijos. Man šios formos atrodo alsuoja organiška,…
Apskritimas – kaip tobula pilnatvės išraiška, nutapytas gintaro atspalviais, paveiksle tampa simboline forma. Gintaras man visada atrodo šiltas, paslaptingas, artimas lietuvio širdžiai. Šiame kūrinyje ir užkoduotos mintys apie tai. Paveikslas…
Paveiksle „Žemės kvėpavimas“ perteikiau gilią, archajišką gyvybės pajautą, kur peizažo nuojauta virsta filosofine būties refleksija. Horizontaliai sluoksniuota kompozicija vaizduoja geologinius žemės pjūvius, kuriuose atsiveria laiko, materijos ir energijos sankirtos. Tiršti,…
