Vilniaus architektūros fragmentai simbolizuoja žmogaus dvasingumo poreikį, gamtos formos byloja apie gyvybę. Potėpių sluoksniai ir tokia tapymo maniera sukuria miesto istorija dvelkiančia aurą, o sodrios ir pastelinės spalvos susijungia į harmoningą vizualinį, tapybinį pasakojimą.
