Iš kūrinio dvelkia efemeriška, paslaptingumu alsuojanti aura. Vidinis žmogaus pasaulis yra slėpinys, neaprėpiamas, neapibrėžiamas, talpinantis savyje begalybę atspalvių. Todėl drobėje abstrahuotas siužetas ir laisva kompozicija. Nutekėję dažai lyg laiko gijos susilieja, nešdamos žmogų nuo tamsos lig šviesos. Potėpių perėjimai ir neapibrėžtos formos simbolizuoja žmogaus asmenybės daugiasluoksniškumą.
