Instaliacija „Praeitis. Dabartis. Ateitis“ papildė Tauragės kultūros centro prieigas.
Durys – universalus simbolis, nuo seno reiškiantis perėjimą iš vienos erdvės į kitą. Turbūt kažkur pasąmonės užkabariuose egzistuoja tikėjimas, kad ribinė erdvė – paslaptinga, pavojinga, nes nepažinta.
Nenuostabu, kad iki šiol, žengdami į naująjį gyvenimo etapą, esame genami mūsų genuose slypinčio sakralinio, mitinio prado. Visais laikais skirtingose kultūrose, tarp skirtingų erdvių ir pasaulio suvokimo lygmenų egzistuodavo mediatoriai – tarpininkai, padedantys peržengti įsivaizduojamą ribą. Šiais tarpininkais gali tapti ir menininkas, kuris duris, vedančias į kitą erdvę, paverčia meno kūriniu, taip įprasmindamas amžiais joms teikiamą simbolinę reikšmę. Todėl senovės meistrai kurdavo ypač puošnias duris, jas dekoruodavo įvairiais raštais, detalėmis. Tai ir inspiravo autorę sukurti šią instaliaciją.
Instaliacijos „Praeitis. Dabartis. Ateitis“ idėjos autorė Areta Didžionienė siekia aktualizuoti protėvių simbolius, todėl ant trijų durų pavaizdavo baltiškus Aušros medžio ženklus.
Medis – tai augimo, tobulėjimo, gyvenimo kelio simbolis, o paukščiai – vilties, taikos, šviesos simbolis. Aušros medis, tai Pasaulio medis, kurio simbolika apjungia tris sferas: praeitį, dabartį ir ateitį.
Ši instaliacija kviečia stabtelėti ir susimąstyti: iš kur atėjome, kur einame ir ką kuriame šiandien? Kaip istorinė patirtis gali padėti kiekvienam iš mūsų pažinti save ir pasaulį.
