Monochrominių piešinių ciklas gimė studijų metu. Gilinausi į baltų kultūros ženklus, o Pasaulio medis buvo mano baigiamojo darbo tema, todėl piešiniai tarsi nėriniai sunerti iš minčių apie protėvių palikimą.
Nuo 2022 m. vasario 10 d. iki kovo 9 d. veikė mano (Aretos Didžionienės) tapybos ir grafikos paroda „Arbareto“.
Monochrominių piešinių ciklas gimė studijų metu. Gilinausi į baltų kultūros ženklus, o Pasaulio medis buvo mano baigiamojo darbo tema, todėl piešiniai tarsi nėriniai sunerti iš minčių apie protėvių palikimą. Kurdama šį darbų ciklą, keliavau taku, per metaforinę giraitę. Šventosiose giraitėse augę medžiai buvo garbinami, medis – tai žmogaus atitikmuo. „Arbareto“ esperanto kalba reiškia „šilelis“, todėl toks yra šios parodos pavadinimas. Savo kūrybos darbais noriu išsaugoti tai, kas įrašyta į mūsų atmintį.
Kadangi gamtos formos ir spalvos yra pagrindinis mano inspiracijų šaltinis, visi parodoje eksponuojami darbai pripildyti gamtos alsavimo. Tapybos darbuose gamtos motyvai išsiskleidžia per spalvas ir potėpių faktūrą, grafikoje ji – pulsuojanti gyvybės gija, užpildyta protėvių palikimo ženklų. Linijomis tarsi kapiliarais vingiuoja iš atminties klodų ir dabarties išgyvenimų supinti kūriniai.
Pasaulio gyvybinių galių telktį perteikia kūrinijos pradus simbolizuojantys dubenys. Ši indo metafora primena anuomet buvusius apeiginius kaušus, kuriuos galima prilyginti žmogaus galvos, minčių, idėjų sričiai. Juk pasaulio gyvybinių galių pradai būdavo pasitelkiami sąmoningai kaip saitai su žmonių vidinių gyvybinių galių versmėmis.
Baltų kultūros ženklai man kalba apie būtį, žmogaus kūrybines ir gyvybines galias, apie tai, ką noriu užfiksuoti ir perteikti savo kūryba. Juk per tradicines šventes švenčiame ne Žemę, ne Saulę, ne augaliją budindami, o per šiuos praamžius pradus – savo sveikatą ir sielą gaivindami. Kūrybos aktas – tai priartėjimas prie šaltinio, kuriuo norisi atsigaivinti. Žingsnis po žingsnio keliauju per gyvenimą norėdama pasakyti: aš myliu žmones ir noriu dalintis savo kūrybos vaisiais.
